Naujienos
Kol esame jauni, kol gyvename šurmulyje ir esame užsisukę veikloje, vienatvės nejaučiame. Atvirkščiai – pabūti su savimi yra tapę malonumu, prabanga. Tačiau metai bėga, šurmulys tyla, žmonės kažkur dingsta ir staiga pasijunti esantis vienas. Gal ir ne visai vienas visame pasaulyje, kažkur yra artimųjų, tačiau jie retai kada randa laiko. O juk žmogui reikia žmogaus, nes bendravimas – vienas iš svarbiausių jo poreikių. Kaip ir maistas, būstas, vanduo.
Senatvė ir su ja siejamos problemos – socialinė atskirtis, vienišumas, skurdas bei užimtumo, fizinės ir psichinės sveikatos stoka – lemia tai, kad Lietuvoje vyresnioji karta yra tarsi „atstumta“ ar „nurašyta“ visuomenės dalis. Daugelis priešpensinio amžiaus žmonių patiria įtampą ir su didžiule baime žvelgia į netolimą ateitį, o jaunimui senatvė kelia gailestį ir... net siaubą. Kaip išvaryti šį „baubą“?