Kada paskutinį kartą skambinote savo garbaus amžiaus tėvams ar seneliams be ypatingos progos, šiaip, paplepėti apie gyvenimą ar paklausti, kaip sekasi? Naujos telefoninės paslaugos vyresnio amžiaus žmonėms – „Sidabrinė linija“ – sumanytojai teigia, kad tokio bendravimo poreikis Lietuvoje yra milžiniškas, o prisidėti prie gražesnės senatvės labai paprastai galime kiekvienas. Kaip? Pasakoja vienas „Sidabrinės linijos“ idėjos autorių Marius Čiuželis.
„Bendravimas yra vienas esminių kiekvieno žmogaus poreikių. Tai būdinga ir garbaus amžiaus žmonėms, kurie vis dar yra tokie pat smalsūs kaip vaikai, viskuo domisi, nori neatsilikti nuo pažangos. Bendravimo poreikis ypač stiprus anksčiau aktyvų gyvenimo būdą propagavusiems senoliams: amžino poilsio išėjus sutuoktiniui, draugams, pašlijus sveikatai ir užsidarius tarp keturių sienų, vienatvė gali itin slėgti. Ne vienas mūsų kalbintų senolių išsidavė, kad kartais net prisibijo pamiršti, kaip kalbėti! Tai juos labai slegia. Kaip prasitarė 88 metų Henrikas, jis jaučiasi kaip obuolys ant medžio šakos, kuris noksta kiekvieną dieną ir bijo nukristi ant žemės, nes tada supus ir jo neliks.“
„Sidabrinė linija“ daugiausia skirta vienišiems garbaus amžiaus žmonėms, kuriems savanoriai reguliariai paskambintų pasikalbėti, paklausti, kaip žmogus jaučiasi, pasiūlyti pagalbos. Tačiau šia paslauga gali naudoti visi vyresniojo amžiaus žmonės, norintys užmegzti naujas pažintis, susipažinti su nauju, kad ir telefoniniu draugu, ar tiesiog paplepėti. Neretai susiduriame su situacija, kad santykiai su vaikais ar giminaičiais ilgainiui atšąla, tampa labiau „apie reikalus“, nors tam senoliui ar močiutei norisi tiesiog pasidalinti savo emocijomis, pasipasakoti, ką sapnavo, ar kokios naujos idėjos gimė galvoje.
Kiekvienam senoliui, kuris užsiregistruoja kaip norintis tapti „Sidabrinės linijos“ pašnekovu, mes paskambiname ir pirma pasikalbame patys. Taip susipažįstame, išsiaiškiname, kas jam ar jai konkrečiai rūpi, kuo domisi ar kuo gyvena. Po to stengiamės parinkti panašių interesų turintį savanorį, taip siekiame, kad senolio ir savanorio patirtys, veikla, pomėgiai, išgyvenimai būtų maksimaliai panašūs.
Kurdami „Sidabrinės linijos“ projektą ir kviesdami savanorius prisijungti turime svajonę, kad savanorystė taptų gyvenimo būdu, kad kiekviena šeima gali turėti po vieną ar kelis globojamus senolius, kuriems, jei ne fiziškai rūpindamasi, galėtų bent reguliariai paskambinti ir pakalbinti. Tai kurtų milžinišką teigiamą poveikį ne tik tiems senoliams, bet ir šeimose gyvenantiems vaikams ir/ar paaugliams, kuriems gyvu pavyzdžiu būtų diegiamos atitinkamos vertybės, skiepijamos filantropijos ir pagalbos artimui idėjos. Bendruomeniškumas yra labai didelė jėga ir vertybė, kurias iš mūsų tautos buvo bandoma 50 metų išguiti. Ta karta vis dar įtari ir nepatikli, bet tik visi kartu ir savo pačių nuoširdžiu pavyzdžiu galime pasistengti tai pakeisti ir sugrįžti prie esminių vertybių.
Visą pokalbį skaitykite LRT.lt