Artėjant Kalėdoms vis garsiau ir dažniau kalba labdaros organizacijos, renkančios paramą su sunkumais susiduriantiems žmonėms. Pasak nevyriausybinių organizacijų, šie metai buvo geri norintiesiems pasididinti valstybės skiriamų pinigų dalį savo organizacijų biudžete, nes tokios lėšos paprastai suprantamos kaip stabilesnės.
Tai, pasak nevyriausybininkų, leidžia geriau planuoti veiklą. Vis dėlto didesnioji dalis nevyriausybinių organizacijų savo finansinius srautus prižiūri menkai ir stokoja specialistų bei naudingų žinių, kaip pritraukti daugiau paramos.
Artėjant didžiosioms metų šventėms, gerus darbus norisi daryti vis labiau. Todėl šį kartą „LRT ieško sprendimų“ komanda žvelgia į labdaros organizacijų vidų ir analizuoja, kaip jos tvarkosi su finansais bei kas joms padeda pritraukti daugiau paramos, taip pat aiškinasi, kaip mes visi galime prisidėti prie pagalbos smulkiesiems verslams ir kiek tai yra efektyvu, gilinasi, kaip paramą renka užsienyje gyvenantys mūsų tautiečiai.
Pandemija – pasaulinė, psichologiniai iššūkiai – asmeniniai
Vilnietė Violeta sako išgyvenusi iššūkių kupiną pavasarį. Koronavirusui uždarius daugelio valstybių sienas, jos išaugo ir prieš įvairios pagalbos stokojančius senjorus. Ponia Violeta prisimena, kad labiausiai reikėjo „ne materialinės, o žmogiškos pagalbos“. Pagalbos moteris kreipėsi į „Sidabrinę liniją“, organizaciją, padedančią senjorams rasti savanorį pašnekovą telefonu. Vis dėlto tam ji pasiryžo ne iškart.
„Aplink apsidairius atrodė, kad yra žmonių, kam labiau reikia pagalbos, ir aš tiesiog savanorių laiką užgrobsiu, gal kažkaip kitaip ištversiu“, – prisimena ponia Violeta.
Tačiau nuo liepos vilnietė telefonu jau bendrauja su savanore – ją vadina savo antra dvasine pusele.
„Jaučiuosi, kaip išlošusi didžiausią laimėjimą savo gyvenime. Tai vienas iš geriausių dalykų, įvykusių mano gyvenime. <…> Geras pašnekovas reiškia labai daug. Kai tokios bėdos užpuolė mūsų visuomenę, kai visi tų rūpesčių turi, namuose dirba, ekonominės problemos, tai žinote, nedrįsti skambinti ir artimiesiems, galvoji, kad trukdai, o gal jie yra užsiėmę? Visada, atrodo, atsiklausi, ar gali kalbėti“, – patirtimi džiaugiasi ponia Violeta.
Geresnė lėšų rinkimo strategija – daugiau pagalbos senjorams
„Sidabrinės linijos“ įkūrėjas Marius Čiuželis sako, kad organizacija iki šiol didesnę paramos dalį gaudavo iš didžiųjų rėmėjų – kitų organizacijų, įmonių. Prasidėjus pandemijai M. Čiuželis teigia pamatęs galimybę padidinti valstybės paramos dalį ir su komanda aktyviai ieškojęs būdų pritraukti būtent ją.
Palyginti su pernai, valstybės paramos dalis išaugo apie 60 tūkst. eurų, 50 proc., ir dabar sudaro didžiąją dalį „Sidabrinės linijos“ biudžeto, o tai gerai, nes tokia finansinė injekcija suprantama kaip suteikianti daugiau stabilumo nei parama iš kitų šaltinių.
„Iš vienos pusės, kai tu neturi užtikrinto srauto, nuolat turi prašyti rinkos, nežinai, kaip tau pasiseks, surinksi, nesurinksi, gausi, negausi, paveiks tavo žinutė žmones emociškai ar ne, tokiu atveju sunku planuoti veiklą. Mūsų atveju, kai mes kasmet augame ne keliolika procentų, o keliasdešimt, o kartais ir keliais šimtais procentų, tas saugumas ir finansinis saugumas yra labai svarbus“, – sako M. Čiuželis.
Pasak jo, paramos paiešką dažnai apsunkina ir pagalbos senjorams forma – pokalbiai telefonu nėra matomi.
„Pokalbio svarbą daugeliui paramos davėjų labai sunku suvokti finansiškai. Lengviau suvokti, jeigu prašytum nupirkti stalą, kėdę, nudažyti sienas, bet negali suvokti pokalbio kaip vertės“, – sako M. Čiuželis.
Bet vertę šiemet pajuto 1300 senjorų daugiau nei pernai. Dabar pokalbiuose su savanoriais dalyvauja per 3300 senjorų. Savanorių padaugėjo 150-ia ir dabar jų yra per 450.
Sėkmės istorijos – labiau išimtis nei tendencija
„Sidabrinės linijos“ istorija – sėkmės istorija, bet, pasak Aukok.lt vadovės Giedrės Šopaitės-Šilinskienės, Lietuvoje tokių mažuma.
„Matome, kad mažesnė dalis visų nevyriausybinių organizacijų vertina, matuoja ir turi vidinius kokybės, lėšų pritraukimo standartus. Sakyčiau, gal iki dešimtadalio visų Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų turi tą dalyką. <…> Yra tokių organizacijų, kurios neskiria resursų, dėmesio, prioriteto tam lėšų pritraukimo momentui ir paramos efektyvumo vertinimui“, – sako G. Šopaitė-Šilinskienė.
Problemų dėl vyriausybinių organizacijų mato ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ji stokoja informacijos apie nevyriausybinių organizacijų, kurias gali finansuoti, veiklą. Situaciją turėtų taisyti šiemet juridinių asmenų registre atsiradusi galimybė įregistruoti nevyriausybinės organizacijos statusą.
„Neturint duomenų yra sudėtinga iš oro, iš nuojautos ar darbo grupių informacijos kurti efektyviausias priemones, tam mums reikia duomenų. O kokių trūksta? Būtent suskaičiuoti tas nevyriausybines organizacijas 1032, vėliau galėtume kalbėtis su institucijomis, kaip galime užtikrinti, kad žinotume, kiek darbuotojų dirba NVO sektoriuje, kokie atlyginimai sektoriuje, galėsime kaip britai skaičiuoti, kokią BVP dalį sukuria nevyriausybinės organizacijos“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų plėtros skyriaus vedėja.
Šaltinis: LRT.lt