Prisijungiau prie Premjerės suburtos nevyriausybinių organizacijų grupės pandemijos padariniams švelninti. Keli mano pastebėjimai po pirmojo susitikimo:
1. Tai bene pirmas tokio lygio LRV ir NVO susibūrimas, kuriame visi kartu ieško sprendimų, keičiasi informacija, koordinuotai imsis jas spręsti. To koordinavimo iki šiol labiausiai ir pasigesdavome, nes kiekvienam savi šonai labiausiai šalo ir neretai dėl to ir veiklos dubliuodavosi, ir bendro chaoso buvo gerokai per daug. Ačiū Vyriausybei už iniciatyvą.
2. Vėl pradėti aktyviai burti savanoriai tiek fizinei pagalbai į namus, tiek ir į gydymo įstaigas. Prie to prisideda Stiprūs kartu, Raudonasis kryžius, kitos, gal 4-5, organizacijos. Mintis: turėti VIENĄ savanorių registracijos vietą, kuri paskirstytų visus užsiregistravusius pagal poreikį į visus karštuosius taškus. Efektyvumo dėl to, manau, bus kur kas daugiau. Šiandien didžiausias poreikis - medicinos įstaigose.
3. Visos NVO sutarėme trumpai ir aiškiai išsakyti kuo galime prisidėti, kokios kiekvieno mūsų stiprybės, pajėgumai, kur kompetencijos ir, tuo pačiu, ko mums šiandien labiausiai trūksta, kad veiklos taptų dar efektyvesnės, kad teikiama pagalba greičiau pasiektų jos laukiančius. Kai visi žinos apie visus - bus galima daug lengviau lopyti skyles ar pasitelkti pagalbą.
4. Sidabrinės linijos veikla vėl artėja iki pirmojo karantino lygių, t.y. skambučių srautas siekia 300-400 per savaitę arba 5-6x daugiau nei įprastinis ritmas. Pandeminės panikos skambučių mažiau, dominuoja nerimas dėl sveikatos, ar gaus reikiamą pagalbą gydymo įstaigose, jei staiga prireiks, vienišiems žmonėms labiausiai neramu dėl bendro saugumo - o kas bus, jeigu kažkas, ar bus kas padės, fizinės pagalbos poreikiai ir t.t. Net atsiradusi baimė kviesti greitąją pagalbą... Tikiuosi, šios darbo grupės bendra veikla padės greičiau šias baimes įveikti ir suteikti reikiamą pagalbą. Pirmojo karantino metu išbandę ir visus metus testavę naują veiklos kryptį - informacinę paslaugą, - kitais metais ją tik dar labiau stiprinsime ir plėsime. Tai puikus metas mums patiems įgyvendinti savo sumanymus ir Sidabrinę liniją paversti nacionaline pagalbos linija visiems vyresnio amžiaus žmonėms. Jie nesinauja išmaniaisiais telefonais, nenaršo internete, tad skambutis lieka kone vienintele ryšio su pasauliu, informacijos gavimo, bendravimo priemone. Mes tam ir esam. Viskas ko reikia tikslui pasiekti yra kuo didesnė žinios sklaida, tų žmonių padrąsinimas ir paraginimas skambinti; dažnai jie vis dar netiki, kad tai jiems, dėl jų ir NEMOKAMAI.
5. Ačiū visiems naujai prisijungiantiems savanoriams - jūsų labai daug! Todėl prašau ir trupučio kantrybės, jei ne rytoj iškart gausite kvietimą į mokymus ar ne taip greit, kaip tikėjotės pristatysime jums pašnekovą reguliariems pokalbiams; darome ką galime, sukamės kaip vijurkai, jūsų geri norai tikrai nelieka nepastebėti.
Tad pasiraitokim rankoves ir į darbus!