Pasaulyje ir Lietuvoje jau įprastas universitetų finansavimo įrankis – neliečiamojo kapitalo fondas – pirmąkart bus panaudotas ir socialinėje srityje. Devynerių metų veiklos sukaktį minintis M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas pradeda pirmojo Lietuvoje socialinės srities neliečiamojo kapitalo fondo valdymą. Pradinis 500 tūkst. eurų kapitalas bus investuojamas siekiant užtikrinti tvarų M. Čiuželio paramos ir labdaros fondo įsteigtos „Sidabrinės linijos“ finansavimą bei tolesnę plėtrą. Į pirmąjį šalyje socialinės srities neliečiamojo kapitalo fondą investavo patyrę ir sėkmingi šalies verslininkai, šioje investicijoje įžvelgiantys galimybę užtikrinti socialinės veiklos tęstinumą ir siekiantys ilgalaikių pokyčių visuomenėje. 

Pažangios socialinio poveikio organizacijos seka universitetų pavyzdžiu 

Neliečiamojo kapitalo fondai – įprastas universitetų finansavimo įrankis visame pasaulyje. Juos turi tokios garsios mokslo įstaigos JAV kaip Harvardo (50,9 mlrd. JAV dolerių), Jeilio (41,4 mlrd. JAV dolerių), Stanfordo (36,3 mlrd. JAV dolerių) ir kiti universitetai, taip pat Kembridžo (7,8 mlrd. svarų sterlingų), Oksfordo (7,7 mlrd. svarų sterlingų), Edinburgo (541 mln. svarų sterlingų) ir kiti universitetai Didžiojoje Britanijoje. 

Tai yra labai patrauklus ilgalaikio rėmimo įrankis – kartą suteikta parama kuria tęstinį poveikį jos gavėjui, nes iš investicijų gauta grąža leidžia kasmet finansuoti einamąsias išlaidas ar vykdyti socialinius projektus. 

„JAV ir Europoje vargu ar rastume reitingų lentelėse dominuojančią Alma Mater, kuri tokio fondo neturėtų. Jų yra ir Lietuvoje. Lenkiu galvą prieš Vilniaus universiteto fondo iniciatyvinę grupę, kuri šią idėją pirmieji Lietuvoje įgyvendino prieš kelerius metus ir paskatino kitas mokslo įstaigas kurti savuosius neliečiamuosius kapitalus“, – sako Marius Čiuželis, M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo steigėjas.

Vis tik, kol kas Lietuvoje neliečiamojo kapitalo fondai veikia tik akademinėje srityje, tuo tarpu kitos socialinio poveikio (pelno nesiekiančios) organizacijos šio rėmėjams itin patrauklaus įrankio iki šiol neišnaudojo. Norime būti pirmieji, kurie pasitelkia neliečiamąjį kapitalą vykdomos socialinės veiklos finansavimui ir tęstinumui užtikrinti“, – M. Čiuželis.

Neliečiamasis kapitalas – ilgalaikis finansavimas ir tvarus pagrindas mecenatystei 

LR labdaros ir paramos fondų įstatymas numato reikalavimą suformuoti ne mažesnį kaip 72 405 eurų pradinį neliečiamąjį kapitalą. M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas šią veiklą pradeda suformavęs pradinį 500 tūkst. eurų kapitalą. Tokį sprendimą, pasak M. Čiuželio, lėmė kelios priežastys: „Ruošdamiesi neliečiamojo kapitalo valdymui kelerius metus testavome investavimo strategiją, mezgėme ryšius su įvairiais fondų valdytojais visame pasaulyje. Kėlėme sau tikslą suformuoti įvairioms kapitalo rinkų negandoms atsparų investicijų portfelį, kuris padėtų ne tik išsaugoti pritrauktą kapitalą, bet ir užtikrintų ilgalaikę teigiamą investicijų grąžą. Patrauklių investavimo priemonių minimali investicijų suma, paprastai, prasideda nuo 100 tūkst. eurų ar JAV dolerių, o neretai gali siekti ir kelis milijonus. Tuo pat metu įstatymas numato apribojimus, kai vienai investicijų priemonei galima skirti ne daugiau 20 proc. viso sukaupto kapitalo“.

Pasak jo, antroji priežastis tokio dydžio pradiniam fondo neliečiamajam kapitalui yra pagrindinis jam keliamas tikslas, t.y. ilgalaikio „Sidabrinės linijos“ veiklos finansavimo tvarumo užtikrinimas. „Planuojame, kad neliečiamojo kapitalo investicijų grąža nuo pirmųjų veiklos metų užtikrintų bent 10 proc. metinio „Sidabrinės linijos“ veiklos biudžeto. Šį tikslą turėtume pasiekti su tikėtina vidutine metine 8-13 proc. neliečiamojo kapitalo investicijų grąža. Toliau papildomais rėmėjų įnašais ar gauta investicijų grąža augindami fondo neliečiamąjį kapitalą galėsime būti dar labiau savarankiškesni ir nepriklausomi – tai leis visą dėmesį sutelkti ne į „Sidabrinės linijos“ veiklos išlaidų finansavimo paiešką, o į vyresnio amžiaus žmonių emocinės gerovės stiprinimą“, – teigia M. Čiuželis. 

M. Čiuželis neabejoja, kad ilgainiui neliečiamojo kapitalo investicijų grąža viršys „Sidabrinės linijos“ finansavimo poreikius.

„Jau šiuo metu brandiname bent kelias naujas socialinių projektų idėjas, prisidėsiančias prie vyresnio amžiaus žmonių ar kitų pažeidžiamų mūsų visuomenės grupių re-integracijos į visuomenę“, – planais dalinasi M. Čiuželis.

Ilgalaikį socialinės veiklos finansavimą ir tvarų pagrindą mecenatystei kaip priežastį, paskatinusią investuoti į tokį fondą, įvardija ir vienas iš M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo sutelktų neliečiamojo kapitalo investuotojų – verslininkas Aurelijus Rusteika. „Organizuojantys labdaros ar paramos projektus dažnai susiduria su rėmėjų paieškos iššūkiais. Tai labai sudėtingas ir laikui imlus procesas. Remdamas skirtingas iniciatyvas, aš visada galvoju apie tai, ką geriau duoti: žuvį ar meškerę? Geriau, žinoma, meškerę ir taip sukurti ilgalaikį pagrindą paramai vykdyti“, – sako A. Rusteika. – „Kai sužinojau apie Mariaus Čiuželio formuojamą neliečiamąjį kapitalą, pagalvojau, jog tai yra vienas geriausių būdų užtikrinti paramos projektų finansavimo tęstinumą.“

Tinkamai investuota rėmėjų skirta parama uždirba pinigus ir leidžia nuveikti daugiau gerų darbų, – sako A. Rusteika.  

Mantas Mikuckas, vienas iš „Vinted” bendraįkūrėjų, taip pat investavęs į M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo neliečiamąjį kapitalą, į šią investiciją žiūri kaip į dar vieną visuomenės švietimo įrankį, kas jam pačiam yra labai svarbu.

„Turime ne tik dalintis savo verslo sėkme, bet ir siekti didesnio pelno nesiekiančių organizacijų savarankiškumo, finansinio nepriklausomumo, tvaresnės plėtros. Tik taip bus galima sukurti realų ir ilgalaikį pokytį socialinėje srityje“, – sako M. Mikuckas. 

Valdyboje ir tarp investuotojų – žinomi ir sėkmingi verslininkai 

„Lietuvoje socialinės paskirties neliečiamojo kapitalo fondas yra naujas dalykas, todėl mes tiesiog privalome įrodyti, kad tokia paramos forma gali būti sėkminga ir tvari, kurianti pasitikėjimą ir gerumą“, – sako prie M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo neliečiamojo kapitalo valdybos prisijungusi Ramunė Zabulienė, nepriklausoma AB Šiaulių banko stebėtojų tarybos narė.

„Tikiu, kad tai kartu yra ir pradžia, ir tęsinys teisingo bei kilnaus darbo. Savo žinias finansų valdymo srityje nuoširdžiai skirsiu šio neliečiamojo kapitalo valdymo veiklai, jo tikslų pasiekimui, skaidrumui užtikrinti“, – sako R. Zabulienė. 

Savo žiniomis ir patirtimi valdant neliečiamąjį kapitalą taip pat prisidės Donatas Jankauskas, didelę investavimo priemonių vertinimo ir rizikos valdymo patirtį sukaupęs Danijos bendrovės „CM Navigator“ rinkų analitikas.

Pirmasis šalyje socialinės srities M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo neliečiamasis kapitalas savo veiklą pradeda sutelkęs 13 su fondu nesusijusių investuotojų ir filantropų paramą: be jau minėtų „Topo grupės“ įkūrėjo bei akcininko Aurelijaus Rusteikos ir „Vinted“ bendraįkūrėjo Manto Mikucko taip pat prisijungė ACME grupei priklausančios bendrovės „ACC Distribution“ valdybos pirmininkas Regimantas Buožius su žmona Rasa, statybų bendrovės „Veikmė“ valdybos pirmininkas Kęstutis Maksimavičius, „Vinted“ mokėjimų viceprezidentas Modestas Tursa, advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ advokatas Justinas Jarusevičius, „Limos investicijos“ įkūrėjas Romas Jurevičius, taip pat įmonės „Vilniaus Sigma“, „Eldorado Market“, Europos verslo klubų bendruomenė, kiti smulkūs investuotojai.