Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra 110 globos namų, kuriuose gyvena vos 5 tūkst. senyvo amžiaus žmonių. Paprastai į juos keliauja savimi visiškai negalintys pasirūpinti žmonės. 2014 m. duomenimis, Lietuvoje iš viso yra daugiau nei 540 tūkst. pagyvenusių asmenų – artimiesiems emigravus į užsienį, seneliai dažnai lieka ne tik be priežiūros, bet ir vieniši.

Problema – ne tik senelių globos namų trūkumas. Teikiamų paslaugų kokybė smarkiai atsilieka nuo Vakarų šalių, kur seneliai globos namuose pradeda antrąjį gyvenimą – keliauja, pramogauja ar kitaip mėgaujasi savo senatve. „Global AgeWatch“ duomenimis, pagal garbaus amžiaus žmonėms sudarytas gyvenimo sąlygas Lietuva užima tik 63-ią vietą iš 96-ių tyrime dalyvavusių šalių.

Anot „Sidabrinės linijos“ įkūrėjo M. Čiuželio, vienišų pagyvenusių asmenų ypač daug regionuose.

„Dažnas paskambinęs juokaudamas skundžiasi, jog ištisas savaites tik su televizoriumi ar paukščiais gali pasikalbėti. Tokiame pajuokavime slypi liūdna tiesa – senoliams mūsų visuomenėje skiriama per mažai dėmesio. Dominuojant jaunystės kultui, senatvė yra stigmatizuojama, ir vieniši seneliai dažnai nustumiami į užribį, iš kurio jie neturi jėgų trauktis“, – sako M. Čiuželis.

Pašnekovas pabrėžia, kad visuomenės kaltinti nevertėtų – jaunystės kultas dominuoja dėl daugybės veiksnių, ypač svarbus ekonomikos vaidmuo ir perkamoji galia.

„Dabartinių jaunų žmonių, sulaukus senatvės, laukia visiškai kitokia situacija. Jie senatvėje turės kitokią materialinę aplinką, didesnę perkamąją galią, tad ir ekonomika bei visuomenės požiūris į senyvus žmonės jau bus kitoks“, – neabejoja „Sidabrinės linijos“ įkūrėjas.

Daugiau skaitykite Bernardinai.lt straipsnyje.