Šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau nei pusė milijono vyresnio amžiaus žmonių. Tačiau Lietuvos visuomenė sensta bene sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje, ir, kaip prognozuojama, jau 2030 m. kas trečias šalies gyventojas bus vyresnis nei 60 metų amžiaus. Gyvenimo saulėlydis deja, dažnai yra lydimas artimo žmogaus ir socialinių ryšių praradimo, išgyvenamų vienatvės ir atskyrimo nuo „normalaus gyvenimo“ jausmų, įvairių sveikatos sutrikimų, skurdžios materialinės padėties. Statistikos departamento duomenimis, kone pusė žmonių, sulaukusių 65-erių metų ir vyresnio amžiaus, gyvena vieniši, o naujausiais indekso „Global AgeWatch“ duomenimis, pagal garbaus amžiaus žmonėms sudarytas gyvenimo sąlygas Lietuva užima tik 63-ią vietą iš 96-ių tyrime dalyvavusių šalių.

Daugybės vyresnio amžiaus žmonių gyvenime vyrauja šokiruojančiai daug vienatvės ir atskirties, nes sulaukus pensijos, neretai šių žmonių gyvenimas tampa lėtas, pilkas ir monotoniškas. Dažno laukia vieniša vakarienė namuose, kurie kadaise buvo pilni energijos, o dabar liko ištuštėję, kiti jaučiasi įkalinti silpnos sveikatos ar materialinio nepritekliaus. Be to, šie pokyčiai neretai įvyksta beveik per naktį – netikėtai mirus gyvenimo partneriui, išsikrausčius vaikams, nutrūkus ryšiams ar negailestingai atsėlinus ligai.

Niekas negali apsaugoti nuo artimojo netekties vyresniame amžiuje, ką dažnai lydi vienatvė. Tai paveikia žmones ypatingai giliai ir nepriklausomai nuo finansinių išteklių ar socialinės padėties. Nors daugybė garbaus amžiaus žmonių palaiko gerus santykius su savo artimaisiais, bet nenori jų apkrauti depresija ir beviltiškumo jausmu, kurie tampa jų gyvenimo palydovais. Vienišumas ne tik daro neigiamą poveikį garbaus amžiaus žmonių gyvenimo kokybei, bet, kaip rodo tyrimai, skatina depresiją, kognityvinių funkcijų silpnėjimą ir demencijos vystymąsi. Vyresnio amžiaus žmonių, kurie yra vieniši, šansai susirgti Alzheimerio liga yra dvigubai didesni.

Vienišumas skatina ir fizines ligas: labai aukštas kortizolio kiekis, susilpnėjęs imunitetas virusams, padidėjusi širdies ligų tikimybė. Silpnų socialinių ryšių poveikis prilygsta sveikatos rizikai, kurią sukelią 15 cigarečių per dieną, alkoholizmas ir yra pavojingesnis nei nutukimas bei žemas fizinis aktyvumas.

Aplinkybės, didinančios tikimybę, jog vyresnio amžiaus žmonės jausis vieniši ir/arba atskirti:

> Artimų santykių su šeima, draugais ir kaimynais nebuvimas.

> Susidūrimas su sudėtingais pokyčiais gyvenime: pensija, našlystė ar silpnėjanti sveikata.

> Gyvenimas finansiniame skurde, sveikatos problemos, nepakankama socialinė rūpyba ir neigiamas visuomenės požiūris į senėjimą.

Visgi, vienatvės jausmas nėra tas pats, kas atskirtis. Vienatvė apibūdinama kaip „skausmas, kurį jaučia žmogus, kai jam norisi draugystės, tačiau ji nėra prieinama“.

Norint nugalėti vienatvę svarbu suprasti, jog:

> vienatvė nėra tiesiog buvimas vienam: vienatvė yra fizinis ir psichologinis skausmas trokštant draugystės, palaikymo, o ne vien veiklos ar kompanijos;

> vienatvės stigmatizavimas visuomenėje neleidžia žmonėms pripažinti, jog jie jaučiasi vieniši.

Atskirtis taip pat labai svarbi. Vyresnio amžiaus žmonės, kurie beveik neturi kontakto su kitais žmonėmis, pasižymi žemesne gyvenimo kokybe (didele dalimi dėl to, jog yra labiau linkę jaustis vieniši) ir aukštesniu mirtingumu. Užsienio šalių tyrimai įrodo, jog vyresnio amžiaus žmonėms yra naudinga žemo intensyvumo emocinė, socialinė ir praktinė parama, o „draugavimo telefonu“ paslauga išsiskiria efektyvumu.

„Sidabrinė linija“ – mūsų sprendimas mažinti vyresnio amžiaus žmonių socialinę atskirtį Lietuvoje. Ši nemokama draugystės, bendravimo telefonu ir pagalbos linija vienišiems atskirtį ir izoliaciją išgyvenantiems vyresnio amžiaus žmonėms siūlo galimybę turėti telefoninį draugą, kuris reguliariai paskambins pasidomėti, kaip sekasi, paklausti, kaip žmogus jaučiasi, pasiūlyti pagalbos.

Ši iniciatyva iš esmės sprendžia visuomenės ir vyresnio amžiaus žmonių atskirumo, vienišumo, bendravimo trūkumo problemas ir suteikia galimybę senoliams džiaugtis oriu, prasmingu, pilnavertišku gyvenimu. Mūsų tikslas yra ilgainiui tapti nacionaline pagalbos linija vyresnio amžiaus žmonėms, suteikiančia reikiamą pagalbą ir informaciją, nukreipimą į kitas, specializuotą pagalbą teikiančias organizacijas ir, galbūt svarbiausia, kontaktą – žmogų, kuriam galima paskambinti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. 

Per pirmuosius „Sidabrinės linijos“ veiklos metus džiaugiamės prie 1 000 artėjančiu užsiregistravusių vyresnio amžiaus žmonių skaičiumi, juos kalbinančiais kone 100 savanorių, iš viso jau turėjome daugiau nei 3 000 pokalbių, kurių bendra trukmė siekia beveik 100 000 minučių!

Vyresnio amžiaus žmonėms neretai yra labai sunku pripažinti, jog yra vieniši. Tai įtakoja nenoras apkrauti savo šeimą ir artimuosius bei neužtikrintumas dėl savo vaidmens ir naudos visuomenėje. Žinojimas, jog kitame laido gale yra žmogus, sutartu laiku pasiruošęs šiltam ir draugiškam pokalbiui, arba telefoninio draugo skambutis su tikslu paklausti, kaip sekasi, daugeliu atvejų yra labai svarbus ir gali padaryti didžiulį poveikį vyresnio amžiaus žmonių gyvenime. Tai gali tapti paskata prisijungti prie vietinių bendruomenės grupių ir veiklų, užsiimti pamirštais hobiais, rasti naujo tikėjimo gyvenimu.

Ir jūs galite prisidėti, kad vyresnio amžiaus žmonių vienatvės ir socialinės atskirties būtų mažiau. Tapkite „Sidabrinės linijos“ savanoriu ir skirkite bent valandą į savaitę pokalbiams su vyresnio amžiaus žmonėmis. Arba padovanokite jiems pokalbį. Tiesiog čia ir dabar.