Birželio mėnesį „Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbių, emocinės ir informacinės pagalbos linija vyresnio amžiaus žmonėms – mini savo veiklos sukaktį. Šiemet – jau 6-ąją. Per visus šiuos metus „Sidabrinė linija“ neatskiriama gyvenimo dalimi tapo jau daugiau nei 5 tūkst. senjorų, o bendras pokalbių minučių skaičius jau pasiekė Lietuvos gyventojų skaičių.
„Sidabrinė linija“ septintuosius veiklos metus pasitinka kasmet vidutiniškai 45 proc. augančiu paslaugomis besinaudojančių senjorų skaičiumi, 600 aktyvių savanorių būriu, 40 tūkst. per metus siekiančiu pokalbių skaičiumi, kurių bendra trukmė nuo veiklos pradžios artėja prie 3 mln. minučių. „Kurdami „Sidabrinę liniją“ puoselėjome idėją, kad savanorystė ir bendravimas su garbaus amžiaus žmonėmis nėra darbas ar pareiga, veikiau gyvenimo būdas. Kvietėme bendraminčius dažniau sustoti, pastebėti ir drąsiai užkalbinti kaimynystėje, bendruomenėse gyvenančius vyresniuosius, ypač vienišus ir stokojančius žmogiškojo ryšio.“
Šiandien galime simboliškai pasidžiaugti, kad jau visi Lietuvos gyventojai bent po minutę savo laiko skyrė pokalbiams su senoliais – kadaise apie tai galėjome tik svajoti, dabar stebime realų poveikį“, – pasakojo „Sidabrinės linijos“ projektą vykdančio M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo vadovas Marius Čiuželis.
Didžiausia padėka – savanoriams
Savaitgalį 6-ąjį gimtadienį šventusi pilnutėlėje Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje „Sidabrinė linija“ kartu su vargonininke prof. Renata Marcinkute Lesieur ir „Būkime kartu“ organizacijos atstovėmis savo savanoriams, pašnekovams, rėmėjams ir bičiuliams dovanojo operos solistų Liudo Mikalausko (bosas) bei Egidijaus Bavikino (tenoras) koncertą, skambant vargonų ir Žemynos kanklių ansamblio muzikai. Renginio metu ilgamečiai savanoriai buvo pagerbti specialiai tai progai sukurtais „Sidabrinės linijos“ sidabro ženkleliais ir padėkos raštais.
Iš Pasvalio į „Sidabrinės linijos“ gimtadienį atkeliavusi Danguolė Grigaitienė savanoriauja nuo pat pirmųjų veiklos metų – kreipėsi, kai tik žiniasklaidoje pamatė kvietimą prisijungti. Jau daugiau nei 5-erius metus jos pašnekove yra tapusi 68-erių vilnietė Filomena. Keletą metų bendravusios kas savaitę, šiuo metu moterys susiskambina kartą per mėnesį ir, pasak Danguolės, telefonu praplepa mažiausiai valandą.
„Mus su Filomena vienija meilė menui ir daržininkystei. Išėjusi į pensiją, Filomena ėmė aktyviai piešti, gaminti atvirukus, tad mes nemažai kalbame apie įvairius rankdarbius, aplankytas meno parodas ar kitus renginius. Taip pat dalinamės žiniomis, kaip užsiauginti prieskonines žoleles ar daržoves. Paplepame ir apie gyvenimą, kartais kartu paliūdime, bet dažniausiai – linksmai juokiamės“, – pasakoja savanorė.
53-ejų Pasvalio socialinių paslaugų centro darbuotoja D. Grigaitienė tikina, kad prie „Sidabrinės linijos“ prisijungė ketindama padėti vienišiems senoliams, tačiau savanorystė jai suteikė ne tik pilnatvę, bet ir širdžiai mielą draugystę. „Esu jauniausias vaikas šeimoje, tad man nuo ankstyvo amžiaus patinka bendrauti su vyresniais žmonėmis – net profesiją tokią pasirinkau. Man norisi jiems padėti, man miela su šiais žmonėmis, galima sakyti, jaučiu pilnatvę prisidėdama prie jų gerovės. Tiek metų bendraudama su Filomena jau tikrai galiu drąsiai sakyti, kad suradau dar ir artimą draugę“, – savanorystės atradimus vardija Danguolė.
Vietoj vežimo – sportinis IT bolidas
Pasak. M. Čiuželio, dvejus metus trukusi koronaviruso pandemija ir šiuo metu vykstantys geopolitiniai įvykiai visiems kelia nemažai streso, todėl vis daugiau vienišų senolių ne tik ieško paguodos ir nusiraminimo, bet yra išsiilgę paprasčiausio bendravimo. Ženkliai išaugęs skambučių srautas ir vyresnio amžiaus žmonių bendravimo poreikis paskatino ryžtis radikaliems sisteminiams pokyčiams ir pačioje „Sidabrinėje linijoje“.
„7-uosius veiklos metus pasitinkame visiškai nauja geriausią užsienio praktiką atitinkančia IT sistema skambučių centre, jos diegimas truko ilgiau nei metus laiko. Automatizavome daugelį procesų, itin supaprastinome kasdienį darbą, todėl dar daugiau dėmesio galėsime skirti mūsų pašnekovams,“ – pasakoja M. Čiuželis.
„Sidabrinėje linijoje“ juokaujame, kad naujoji IT sistema – tarsi persėdimas iš arkliu traukiamo vežimo į sportinį automobilį. Dabar galime drąsiai sakyti, kad esame pasirengę dar spartesniam augimui ir plėtrai į kitas šalis, kurios įvairius variantus aktyviai svarstome“, – atskleidžia „Sidabrinės linijos“ įkūrėjas.
Naujos investicijos – ir finansiniam tvarumui stiprinti
Vasario mėnesį M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas įregistravo naują įstatų redakciją, numatančią ir neliečiamojo kapitalo valdymą. „Kol kas esame pirmoji socialinėje srityje veikianti organizacija, savo veiklai pasitelkianti šį finansavimo modelį ir šiuo metu turime sukaupę jau apie 30 proc. pradinės norimos sumos,“ – kalbėjo M. Čiuželis.
Investicija į neliečiamąjį kapitalą yra nepalyginama su jokia kita paramos forma, nes šiuo atveju rėmėjų skirta parama „nepravalgoma“, o investuojama, ir tik gauta investicijų grąža bus nukreipiama „Sidabrinės linijos“ veiklai finansuoti. „Reinvestuojama uždirbto pelno dalis toliau augins kapitalą ir taip užtikrinsime tvarų ir ilgalaikį „Sidabrinės linijos“ veiklos finansavimą. Tai leis mums dovanoti dar daugiau džiaugsmo vyresnio amžiaus žmonėms ir kurti realų pokytį jų gyvenimuose“, – sakė fondo vadovas.