Trečius metus Lietuvoje skaičiuojanti privačiosios bankininkystės paslauga iki ekonominio sunkmečio veikė per trumpai, kad visiškai pateisintų savo išskirtinių klientų lūkesčius ir uždirbtų bankams. Dauguma privačių bankininkų taip pat nespėjo tapti turtingo kliento šeimos patikėtiniu, kuris paklaustas atmintinai gali pasakyti, ko jo klientas tikisi iš gyvenimo, ką veikia laisvalaikiu ir koks jo šuns vardas.

Privačioji bankininkystė savo veikloje šventai laikosi konfidencialumo principo. Lygiai taip pat konfidencialiai dabar kai kurie jos klientai iš viso atsisako šios paslaugos. Kiti keičia savo finansų patarėją, o treti vis dar laukia savo bankininko atsakymo, kaip sunkmečiu išsaugoti turtą.

„Sunkmetis smarkiai kirto per privačiosios bankininkystės klientų – žmonių, kurie siekia maksimalaus pelno ir nebijo rizikos – investicijų portfelius, todėl dabar ieškoma kaltų“, – šiuos pokyčius argumentuoja Viktorija Trimbel, investicinės bankininkystės UAB „Prime Investment“ vadovaujanti partnerė, viena pirmųjų privačiosios bankininkystės klienčių. Jos reikalavimai privačiajai bankininkystei – kompetencija ir patogumas.

Vertybinių popierių komisijos narys Vaidotas Jonutis mano, kad laikyti kaltu investicijų konsultantą yra žmogiška. Dar daugiau – jo duomenimis, didžioji investavusiųjų Lietuvos gyventojų dalis tiesiog nusivylė investavimo rezultatais, ir nemaža jų dalis pasitraukė iš investicinių fondų, nutraukė portfelių valdymą.

„Sunkmetis turėjo parodyti, kokio profesionalumo yra privatusis bankininkas, ar jis numatė artėjančias problemas, ar per krizę sugebėjo išsaugoti sukauptą kliento turtą ir sumažinti nuostolius“, – sako Jonutis. Be to, klientai turėjo progą įsitikinti, kaip pasikeitė privačiojo bankininko bendravimas su klientu ir kokie yra konkretaus bankininko įgūdžiai dirbti per krizę.

Pilną V.Bagdanavičiūtės straipsnio portale eVersus.lt versiją skaitykite:

Plačiau: eVersus