„Masinio naikinimo ginklais“ investuotojo Warreno Buffeto pramintos išvestinės finansinės priemonės vis aktyviau siūlomos ir Lietuvos investuotojams. Finansų rinkos dalyviai įspėja nesižavėti didesnių pelnų perspektyvomis, jei nemokama tinkamai įvertinti rizikos, kuri gali būti ir neribota.

FMĮ „Orion Securities“ (OS) neseniai klientams pradėjo teikti atpirkimo sandorių (angl. repo) ir finansinių susitarimų dėl skirtumų (angl. contract for differences, CFD) paslaugas. Lietuvoje atpirkimo sandorius siūlo dauguma finansų tarpininkų, tačiau CFD rinkoje yra nauja paslauga, suteikianti galimybę investuoti naudojant skolos svertą. Vertybinių popierių komisija yra perspėjusi, kad prekiauti CFD Lietuvoje per užsienio tarpininkus siūlo „Admiral Markets“ ir „Teletrade D.J.“, neturinčios licencijų teikti investicinių paslaugų.

CFD – tai išvestinė finansinė priemonė, įpareigojanti jo pardavėją pirkėjui sumokėti akcijų ar kito turto vertės pasikeitimą, susidarantį nuo sandorio sudarymo iki uždarymo. Jei skirtumas turtui atpigus yra neigiamas, jį turi padengti pirkėjas, jis tokiu atveju patiria nuostolį. CFD leidžia spekuliuoti akcijų kainų pasikeitimais neturint pačių akcijų, kadangi perkant CFD akcijų nuosavybė nepereina pirkėjui, tik teisė į kainos skirtumą. Be to, CFD leidžia pasinaudoti tiek rinkos nuosmukiais, tiek pakilimais naudojant skolos svertą – išleidžiant mažiau savų lėšų pasipelnyti arba patirti nuostolį iš prekybos didesniu akcijų ar kito turto kiekiu.

Vaidotas Jonutis, Vertybinių popierių komisijos narys, aiškina, kad šios finansinės priemonės yra sudėtingos ir tik pakankamai patirties turinti klientų dalis gali į juos investuoti. Bet kam produktų parduoti negalima, formaliai nepatyrusius investuotojus apsaugo Finansinių priemonių rinkų direktyva (angl. MiFID). Anot jo, investuotojų kompetencija patikrinama testais.

„Tokiomis priemonėmis turėtų naudotis profesionalūs investuotojai, turintys patirties ir suprantantys, kuo jie rizikuoja. CFD tikrai neturėtų būti siūlomi žmonėms, pirmą kartą susiduriantiems su investavimu ir nesuvokiantiems praradimo rizikos. Bet kuri priemonė, kurioje naudojamas svertas, potencialiai turi galimybę, kad praloši visus investuotus pinigus ir kartais netgi daugiau – gali likti skolingas“, – įspėja Donatas Frėjus, banko „Finasta“ nuosavų investicijų valdytojas.

O Marius Čiuželis, „MC Wealth management“ vadovas, primena, kad Lietuvos rinkoje jau yra precedentų, rodančių, kad investuotojai, kurie investuoja taikydami svertą, ne visada supranta, kur veliasi. Jis pripažįsta, kad tinkamai naudojamas svertas suteikia žmogui galimybę uždirbti daugiau.

Išsamų E.Naprio straipsnį skaitykite portale VZ.LT.

Plačiau: VZ.LT