Tuo metu, kai rinkose aktyviai diskutuojama apie vis augantį valstybių prasiskolinimą, pasaulyje daugėja turtingų žmonių. Lietuvoje patikimos ir viešai prieinamos informacijos apie turtingiausius šalies gyventojus nėra, todėl privačiosios bankininkystės atstovai nurodo tik tai, kad dėl atsigaunančių kapitalo rinkų vėl didėja jų klientų turtas. Be to, lietuviai dar ir šiemet tenkinasi kukliu, palyginti su ekonominiu bumu, uždarbiu ir, skirtingai nei užsieniečiai, vengia bet kokios rizikos.
„Merrill Lynch Global Wealth Management“ ir „CapGemini“ naujausioje savo apžvalgoje „World Wealth Report 2010“ skelbia, kad 2009 metais pasaulyje daugiau kaip 17% – iki 10 mln. – išaugo turtuolių (angl. – HNWI) skaičius. Tai tokie asmenys, kurių laisvos investicijoms skirtos lėšos yra didesnės nei 1 mln. USD.
Pavyzdžiui, Honkonge ypač daug asmenų, kurių turtas siekia 1–5 mln. USD.
Kai 2008 metais smuko akcijų rinkos, dalis jų neteko oficialaus milijonieriaus statuso. Tačiau jį vėl susigrąžino 2009 metais, kai akcijų rinkos kapitalizacija išaugo net 73,5%. Taigi, Honkonge akcijų rinka tiesiogiai lemia HNWI skaičių ir jų valdomo turto mastus. O štai Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kai dėl Dubajaus skolos krizės beveik dukart krito nekilnojamojo turto kainos, HNWI skaičius sumažėjo 19%.
„Lietuvoje nėra tinkamai renkami duomenys apie investuotojų rinką, todėl trūksta objektyvios statistikos, ar pas mus kinta ir kaip kinta turtingų žmonių skaičius“, – sako „Evli“ Privačios bankininkystės vadovė Baltijos šalyse Jolanta Latvienė. Jos taip pat kuruojamoje Estijoje turtingųjų skaičius yra aiškesnis. Kaimyninėje šalyje viešai skelbiamas 100 žmonių sąrašas, kuriame jie išrikiuoti pagal gautų dividendų kiekį.
„Lietuvoje tokios informacijos stinga, todėl čia dirbame kitaip. Mes nepasitikime žiniasklaidos teikiamais duomenimis apie turtingus Lietuvos žmones, o sekame informaciją apie rinkoje vykstančius sandorius“, – „Versus“ atskleidžia Latvienė. Išanalizavusi duomenis nuo 2007 metų, ji konstatuoja, kad 2010 metais jų klientai tapo turtingesni. 2007 metais „Evli“ privačiosios bankininkystės kliento investicijų vidurkis sudarė 110 tūkst. EUR, šiais metais – 152 tūkst. EUR, nežiūrint į tai, kad 2008 metais jos tebuvo tik 51 tūkst. EUR. Tokia pat tendencija vyravo ir tarp labai turtingų šio banko klientų. Jų investicijų vidurkis 2007 metais buvo 350 tūkst. EUR, o šiais metais – jau 450 tūkst. EUR.
„Pastebėjome ir tai, kad padidėjo atotrūkis tarp mūsų pasiturinčių ir labai turtingų klientų. Pirmųjų pajamos per sunkmetį mažėjo, o labai turtingi savo turtą gausino investuodami į tarptautines rinkas“, – argumentuoja Latvienė.
Panašias tendencijas įžvelgia ir finansų patarėjo įmonės „MC Wealth Management“ vykdomasis partneris Marius Čiuželis. Dabar, pasak jo, finansiškai geriausiai jaučiasi tie, kurių verslas susijęs su eksportu, o dirbantys vidaus rinkoje išlieka susispaudę.
„Tarp gerovės valdymo (angl. – wealth management) klientų atsiranda ir naujų milijonierių. Tai žmonės, kurie pinigus išsiima iš savo verslų. Jie yra pakankamai jauni ir labai aktyviai domisi savo turto valdymu“, – „Versus“ pasakoja Čiuželis. Be šių, jis savo klientus skirto į dar dvi grupes: tuos, kurie per sunkmetį stipriai „nudegė“, tačiau dabar žiūri tik į ateitį, ir tuos, kurie vėl investuodami siekia ne tik kuo didesnio kapitalo saugumo, bet ir susigrąžinti prarastus pinigus.
„Po krizės investuotojų lūkesčiai sugrįžo į sveiko proto ribas. Jei anksčiau dominavo siekis „+30% grąža be rizikos“, tai dabar „+5%“ vertinama gerai, o „+10%“ – kaip labai geras prieaugis“, – dėsto Čiuželis. Atskiroms investicijų portfelio dalims ir dabar keliami skirtingi tikslai. Tačiau kai kalbama apie visą finansinį turtą, didesnis prioritetas teikiamas saugumui ir apibrėžtumui, o ne padidintai rizikai. Ir taip yra ne tik Lietuvoje. Štai vienas Šveicarijos privatus bankas, paprašytas pateikti pasiūlymą investicijoms, kurių metinė grąža būtų 7–8%, sugebėjo „išspausti“ vos 5%.
Ištrauka iš publikacijos portale eversus.lt.
Plačiau: EVERSUS