Pastebėta gana aiški tendencija, jog didėjant investicijoms skolintų pinigų kiekiui kainos auga. Kaip nustatyti, kiek dabar skolinamasi, kaip keisis tendencija ir kas tam turės įtakos? Geriausiai tai apibendrino „MC Wealth Management“ vadovas Marius Čiuželis, teigdamas, jog stebint skolintų pinigų pokyčius galima bandyti „užuosti“ rinkos augimo, tiesa, daugeliu atveju spekuliacinio, pradžią, mat vienas iš signalų – augantis skolintų pinigų investicijoms kiekis rinkose.

„Skolinti pinigai sukuria kainų burbulus ir vėliau sukelia panikos bangas. Kai rinkos maitinamos skolintais pinigais, kainos kyla nepalyginamai greičiau nei jų nebūtų išvis, ir atvirkščiai: kai rinka krenta, kainos krenta nepalyginamai greičiau. Paprastai bankai, paskolinę spekuliantams lėšų, nustato turimų pozicijų ribines kainas, iki kurių nukritus už skolintas lėšas įsigytų finansinių priemonių kainoms prašo papildomai įnešti lėšų grynaisiais pinigais arba reikalauja parduoti turimas investicijas. Investuotojams delsiant ar vengiant savarankiškai uždaryti nuostolingas pozicijas, bankai, finansų maklerio kontoros turi visas teises pačios imtis veiksmų ir pardavinėti savo klientų investicijas skoloms padengti“, – žurnalui „Investuok“ teigia M. Čiuželis.

Jis pateikia daugumai investuotojų puikiai pažįstamą skaudų pavyzdį: 2008 metų rugsėjo–spalio mėnesiais įvykusią kainų griūtį po „Lehman Brothers“ bankroto iš dalies lėmė ir skolintais pinigais įgytų pozicijų pardavimas. Spartus vertybinių popierių kainų kritimas rinkose sukelia sniego lavinos efektą, kai dėl krentančių kainų dažnėja „margin call“ ir juos lydintis priverstinis vertybinių popierių pardavimas, siekiant padengti investuotojų skolas, atsiradusias dėl smukusių vertybinių popierių kainų.

Skolinti pinigai rodo optimizmą

„EVLI securities“ portfelių valdytojo Martyno Grikinio nuomone, panašūs kainų nuosmukiai, įvykę 2008 metų pabaigoje, ateityje kartosis ir bus dar skaudesni, nes finansų rinkos prieinamos vis platesniam žmonių ratui. Dalis nesuprasdami prisiimamos rizikos investuoja per daug agresyviai – dažniausiai tai reiškia, kad jie investuoja ne tik savo, bet ir skolintus pinigus. Anot pašnekovo, augantis skolintų pinigų kiekis – teigiamų lūkesčių pasekmė. Dėl skolintų pinigų optimistinės nuotaikos palaipsniui tampa investavimo manija.

Išsamiau – V. Mikalajūno straipsnyje žurnale  „Investuok“ (2010 m. kovo mėn.).

Plačiau: DELFI