Pastaroji krizė nepatyrusius investuotojus privertė iš naujo įvertinti rizikos valdymo svarbą investuojant. Norintiems saugumo, tačiau nepatenkintiems indėlių ir vyriausybinių obligacijų teikiama grąža bankai siūlo jau ne vienerius metus platinamus struktūrizuotus produktus. „Investuok“ žvilgsnis iš arčiau į tai, kaip, rizikuojant mažiau, uždirbti daugiau.

Didieji šalies bankai savo platinamus struktūrizuotus investicinius produktus vadina skirtingai, nors šių priemonių sandara yra panaši. SEB bankas platina su akcijomis susietas obligacijas, „Nordea bank Lietuva“ – obligacijas su garantija, „DnB Nord“ bankas siūlo su finansinėmis priemonėmis susietas obligacijas, bankas „Snoras“ – susietas obligacijas. „Swedbank“ platina į pastarąsias struktūrizuotas obligacijas savo sandara panašius investicinius indėlius.

Visų šių pasiūlymų esmė – galimybė uždirbti daugiau, palyginti su terminuotu indėliu ar įprasta obligacija, rizikuojant prarasti tik potencialų uždarbį (arba rizikos priemoką), bet ne investuotas lėšas. Kokias investavimo galimybes atveria struktūrizuotos obligacijos ar investiciniai indėliai – vienas iš daugelio finansinės inžinerijos išradimų? Kaip sukonstruotos šios obligacijos ir kaip jose apribota rizika? Kokiems investuotojams tinkamiausias toks produktas?

J. Gapšio straipsnis žurnale „Investuok“ (2010 m. gegužės mėn.).